Apie

1397 m. pirmojoje pusėje chanas Tochtamyšas kartu su žmona, sūnumis (jo vyriausiasis sūnus Dželaledinas 1410 m. parėmė Vytautą Žalgirio mūšyje) ir kitais artimaisiais bei būriu ištikimųkarių atvyko į Lietuvą. Vytautas priėmė Tochtamyšą, apgyvendino juos netoli Vilniaus ir apdovanojo žemėmis. Taip atsirado Nemėžis - didžiausia Lietuvos totorių bendruomenė.

 

 

Nemėžis: The Past

 In early 1397 Khan Tohtamysh together with his wife, sons (his eldest son Gelaledin helped Vytautas in the Battle of Grunwald in 1410), other relatives and loyal soldiers arrived in Lithuania. Vytautas settled Tohtamysh near Vilnius and rewarded him with lands. The community of Nemezis Tatars is the biggest Lithuanian Tatars community.

(his eldest son Gelaledin helped Vytautas in the Battle
of Grunwald in 1410), other relatives and loyal soldiers
arrived in Lithuania. Vytautas settled Tohtamysh near Vilnius
and rewarded him with lands. That is how Nemėžis was
established.
In early 1397 Khan Tohtamysh together with his wife, sons
(his eldest son Gelaledin helped Vytautas in the Battle
of Grunwald in 1410), other relatives and loyal soldiers
arrived in Lithuania. Vytautas settled Tohtamysh near Vilnius
and rewarded him with lands. That is how Nemėžis was
established.
na, sūnumis (jo vyriausiasis sūnus Dželaledinas 1410 m. pa-
rėmė Vytautą Žalgirio mūšyje) ir kitais artimaisiais bei būriu 
ištikimų karių atvyko į Lietuvą. Vytautas priėmė Tochtamyšą, 
apgyvendino  juos  netoli  Vilniaus  ir  apdovanojo  žemėmis. 
Taip atsirado Nemėžis. 
Nemėžis  įsikūręs plento Vilnius–Minskas septintajame kilo-
metre. Ši gyvenvietė yra viena seniausių totorių gyvenviečių 
Lietuvoje. Nors kai kur  teigiama,  jog  ji yra  įkurta 1397 m., 
tačiau tikslių duomenų nėra  (1397 m. data nurodoma atsi-
žvelgiant į tradiciją, t. y. ši data laikoma totorių istorijos LDK 
pradžia). Tikrai yra aišku, jog Nemėžio jau XV a. būta. Apie tai 
byloja Vytauto žmonos  Julijonos  laiškas, datuotas 1426 m. 
liepos mėnesiu. Šiame laiške yra rašoma, kad ji, Julijona, dė-
koja ordino magistrui už į Nemėžį atsiųstą gydytoją ir vaistus. 
1496 m. vasario mėnesį kunigaikštis Aleksandras Nemėžyje 
iškilmingai  sutinka  savo  sužadėtinę Maskvos kunigaikštytę 
Eleną, Ivano III dukterį. Galima būtų teigti, kad būtent čia dalį 
totorių Vytautas apgyvendinio dėl to, jog Nemėžyje, tiksliau 
sakant,  šalia  itin  svarbaus  kelio  Vilnius–Ašmena–Minskas, 
buvo jo, didžiojo kunigaikščio, dvaras, kuriame jis mėgdavo 
vasaroti  su  šeima. Totoriai  gi  turėjo  tarnauti  kaip  didžiojo
1397 m. pirmojoje pusėje chanas Tochtamyšas kartu su žmo-
na, sūnumis (jo vyriausiasis sūnus Dželaledinas 1410 m. pa-
rėmė Vytautą Žalgirio mūšyje) ir kitais artimaisiais bei būriu 
ištikimų karių atvyko į Lietuvą. Vytautas priėmė Tochtamyšą, 
apgyvendino  juos  netoli  Vilniaus  ir  apdovanojo  žemėmis. 
Taip atsirado Nemėžis. 
Nemėžis  įsikūręs plento Vilnius–Minskas septintajame kilo-
metre. Ši gyvenvietė yra viena seniausių totorių gyvenviečių 
Lietuvoje. Nors kai kur  teigiama,  jog  ji yra  įkurta 1397 m., 
tačiau tikslių duomenų nėra  (1397 m. data nurodoma atsi-
žvelgiant į tradiciją, t. y. ši data laikoma totorių istorijos LDK 
pradžia). Tikrai yra aišku, jog Nemėžio jau XV a. būta. Apie tai 
byloja Vytauto žmonos  Julijonos  laiškas, datuotas 1426 m. 
liepos mėnesiu. Šiame laiške yra rašoma, kad ji, Julijona, dė-
koja ordino magistrui už į Nemėžį atsiųstą gydytoją ir vaistus. 
1496 m. vasario mėnesį kunigaikštis Aleksandras Nemėžyje 
iškilmingai  sutinka  savo  sužadėtinę Maskvos kunigaikštytę 
Eleną, Ivano III dukterį. Galima būtų teigti, kad būtent čia dalį 
totorių Vytautas apgyvendinio dėl to, jog Nemėžyje, tiksliau 
sakant,  šalia  itin  svarbaus  kelio  Vilnius–Ašmena–Minskas, 
buvo jo, didžiojo kunigaikščio, dvaras, kuriame jis mėgdavo 
vasaroti  su  šeima. Totoriai  gi  turėjo  tarnauti  kaip  didžiojo
1397 m. pirmojoje pusėje chanas Tochtamyšas kartu su žmo-
na, sūnumis (jo vyriausiasis sūnus Dželaledinas 1410 m. pa-
rėmė Vytautą Žalgirio mūšyje) ir kitais artimaisiais bei būriu 
ištikimų karių atvyko į Lietuvą. Vytautas priėmė Tochtamyšą, 
apgyvendino  juos  netoli  Vilniaus  ir  apdovanojo  žemėmis. 
Taip atsirado Nemėžis. 
Nemėžis  įsikūręs plento Vilnius–Minskas septintajame kilo-
metre. Ši gyvenvietė yra viena seniausių totorių gyvenviečių 
Lietuvoje. Nors kai kur  teigiama,  jog  ji yra  įkurta 1397 m., 
tačiau tikslių duomenų nėra  (1397 m. data nurodoma atsi-
žvelgiant į tradiciją, t. y. ši data laikoma totorių istorijos LDK 
pradžia). Tikrai yra aišku, jog Nemėžio jau XV a. būta. Apie tai 
byloja Vytauto žmonos  Julijonos  laiškas, datuotas 1426 m. 
liepos mėnesiu. Šiame laiške yra rašoma, kad ji, Julijona, dė-
koja ordino magistrui už į Nemėžį atsiųstą gydytoją ir vaistus. 
1496 m. vasario mėnesį kunigaikštis Aleksandras Nemėžyje 
iškilmingai  sutinka  savo  sužadėtinę Maskvos kunigaikštytę 
Eleną, Ivano III dukterį. Galima būtų teigti, kad būtent čia dalį 
totorių Vytautas apgyvendinio dėl to, jog Nemėžyje, tiksliau 
sakant,  šalia  itin  svarbaus  kelio  Vilnius–Ašmena–Minskas, 
buvo jo, didžiojo kunigaikščio, dvaras, kuriame jis mėgdavo 
vasaroti  su  šeima. Totoriai  gi  turėjo  tarnauti  kaip  didžiojo
Įprasta teigti, jog totoriai Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos
žemėse (LDK) įsikūrė 1397 m., nors nei vienas šaltinis neduoda
tikslaus jų įsikūrimo laiko. Pirmosios žinios apie totorių
apsigyvenimą šiose žemėse pasirodė jau XIV a. pradžioje.
Gedimino, vėliau ir Kęstučio bei Algirdo laikais būdavo sudaromos
sąjungos su totoriais kipčiakais. 1324 m. pranciškonų
ordinų analuose yra įrašyta tokia frazė: „Mūsų broliai išvyko
į lietuvių kraštus skelbti Kristaus mokslo, rado ten visą tautą,
skendinčią barbariškuose paklydimuose ir atsidavusią ugnies
kultui, tarp jų ir skitus, atvykėlius iš kažkokio chano valdų, kurie
meldėsi azijietiška kalba“. Šis įrašas leidžia teigti, jog jau XIV a.
pirmoje pusėje LDK žemėse totorių gyventa. Tačiau tikrasis
totorių dabartinėse Lietuvos žemėse įkurdintojas – Lietuvos
didysis kunigaikštis Vytautas.
Vytautas siekė sukurti stiprią LDK valstybę, tad daug pastangų
dėjo į jos sienų apsaugos sistemą. Totoriai turėjo būti tos
sistemos dalimi. Jis juos įkurdindavo tiek pasienyje, tiek prie
pilių ir miestų. Totorių gyvenviečių atsiradimas Lietuvoje – tai
Vytauto vidaus ir užsienio politikos rezultatas.

Recent Videos

1611 views - 0 comments
1428 views - 0 comments
1281 views - 0 comments
1230 views - 0 comments